J. Karlovičiaus nuopelnai lietuvių onomastikai

Lituanistikos istorijoje Janas Karlovičius dažniau minimas kaip studijos „Apie lietuvių kalbą“ [1] autorius ir lenkų tarminės leksikografijos pradininkas. Nors, kaip ir daugelis to meto lingvistų, jis buvo ir etnografas, ir tautosakos rinkėjas [2]. Taigi pasižymėjo mokslinių interesų platumu ir nesiribojo viena tik kuria kalbotyros sritimi. O naujausia rankraštinė medžiaga iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo liudija Karlovičių buvus ir aktyvų vardyno medžiagos rinkėją.

 

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas iki šiol plačiau netirtas Jano Karlovičiaus archyvas, kuris apima gana ilgą beveik šešiasdešimties metų gyvenimo laikotarpį (1844–1903 m.). Lituanistikai ypač svarbios maždaug 30 bylų, saugomų Lietuvos istorijos archyve, J. Karlovičius fonde (F1135|10), peržiūrėtų ir atrinktų jaunosios tyrėjos Birutės Gudelienės. Kiekviena byla pradedama gana išsamiu joje esančių dokumentų turinio aprašu, data, puslapių skaičiumi ir registracijos numeriu, todėl tyrėjams reikiama medžiaga palyginti nesunkiai prieinama (žr. 1 pav.):

1 pav. Latvių ir lietuvių pavardžių sąrašai, atsiųsti M. Davainio-Silvestraičio

 

Tikriausiai Karlovičiaus archyvo turinys dar bus kuo išsamiausiai analizuojamas, tačiau jau dabar matyti, kokią svarbią vietą kalbų istorijos studijose Karlovičius skyrė onomastikai –pirmiausia lietuvių asmenvardžiams.

 

Pirminė archyvinės vardyno medžiagos analizė

 

Čia jų šimtai. Tačiau iki šio lietuvių kalbotyros istorijoje Jano Karlovičiaus, kaip vieno lietuvių onomastikos pradininkų, pavardė nebuvo minima [3].

Štai, pavyzdžiui, 1888 m. byloje (Rg. Nr. F1135/10-198) saugomos lietuvių ir latvių pavardės, kurias mokslo reikmėms kalbininkui atsiuntė M. Davainis-Silvestraitis [4], žr. 2 pav.

2 pav. Latvių ir lietuvių pavardžių sąrašai, atsiųsti M. Davainio-Silvestraičio

 

Latvių pavardžių sąraše paminėtos 48 pavardės, surašytos laisva tvarka, dviem stulpeliais. Pavardžių rašyba lenkiška, ne visada išlaikoma latviška pavardės forma, plg.: Diriks, Berzin, Birgiń, Salawins... Kitais atvejais skliausteliuose parašytas lenkiškas apeliatyvinis žodis, su kuriuo pavardė galėtų būti sietina, bandant paaiškinti jos kilmę (ar kadaise turėtą reikšmę), plg. Ozerin (jeziorny), Zakis (zajęc), Duncis (nož), Briedis (łoś), Gajlis (pietuch)...

 

Šioje byloje pateikiamibent keli lietuvių pavardžių sąrašai:

 

– iš Šiaulių apskrities (pavieto), Viekšnių apylinkių, plg. Knabiks, Głodianis, Jurjons, Skabejkis, Mileszka, Bigajło, Roczis (= Racewicz), Bałwoczius, Judejkis, Barwidis, Memis [5], Szaulis, Sidabras, Gabulis [6], Pakamanis, Niamonis (=Niamunas, Nieman [...]), Gaudeszis, Statkus (Statkiewicz), Petroszius, Lizdianis, Ligejkis (Legiejko), Kerszis, Pakalniszkis (pakalnnie, dolina), Mileszkà, Montwids (Montwid), Galmins, Garalis, Ramanauskis, Kontwejnis, Konczius, Kinczius, Križius, Berżanskis, Kipszas, Kupszas, Gelžinis (żelazny), Maczius...;

 

– iš Panevėžio apskrities (pavieto), Vaškų apylinkių, plg. Lejmontis, Wielikis (=великiй?), Murauskias (moźe Morawski?), Garlauskas, Jaszkulis, Szwedajtis (=Szwedas, Szwed), Liepa (=Lipa, lipowe drevo), Wojtiekunas, Balczunas, Wanags (Jastręb, Jastrębski)...;

 

– iš Panevėžio apskrities (pavieto), kai apylinkės nenurodomos, plg. Kazenas, Szkela, Samulonis, Stasiunas, Dauknis, Rimaitis, Bruczas, Balczas, Dubikaltis, Budonis, Gudonis, Kuzma, Piragis, Kiaune, Barzda, Kopustas, Briedis, Mikelonis, Damuszis, Rapkiawiczus.... ir pan.

 

Akivaizdu, kad autorius stengėsi kuo tiksliau atspindėti pavardės formą – lietuvišką fonetiką, plg. užrašymą Balczunas: jį autorius taisė, nubraukdamas kietosios priebalsės ł brūkšnelį, nors šalia užrašytos formos bałtas; biały...

 

Kartais buvo paliekama netgi tarminė pavardės forma, plg. Panevėžio apskrities, kur buvo „okuojama“, pavardę Skombinas = dzwoniący, ...

 

Retokai, tačiau pateikiama ir galima pavardės etimologija, plg. užrašymą Gudialis ʻrusinekʼ = Gudas ʻrusinʼar bent apeliatyvas, su kuriuo ji galėtų būti siejama, plg. Wiejalis = wiaterek... Šalia pavardės Kałakutas nurodomas ne tik lenkų kalbos apeliatyvas induk, bet ir jo giminystė su Kalkutos miestu [7].

 

Lietuvių pavardžių užfiksuota 1863–1894 m. byloje (Rg. Nr. F1135/10-182–183). Tik nedidelis pluoštelis pateikiamas be nurodytos užrašymo vietos, plg.: Bałtaragis (=Bałtrus; Białorogi), Bałtagalvis (Białogłowy), Stumbris, Wajczelunas, Rugis=rugienis, Kaukas, Kasakajtis, Wajsznis, Norkunas (=Norkus), Dagis, Wienkois (Jednonogi), Kieželis (=Kiežas), Maszotas, Leonas, Szarnas (Szernis, dzik)...

 

Daugybė pavardžių pateikta su valsčių, kuriuose jos išplitusios, nuorodomis.

 

Pavyzdžiui, Telšių valsčiuje buvo užrašyta Szlióža, Donėla, Pėktórna (Pikturna), Laurèckis (Lawrecki), Padegìmskis (Podegimski), Szémeta (Szemiot), Státkus, Ílakis, Pàbrėža, Miltakys, Szlůta, Trìnka, Wáloƶis, Klóva, Dáukonts (Dowkont), Sóva (može Sawa), Pòszkys, Váiczius, Vánags, Bèndeks (Będek), Bùtkus (Butkiewicz), Parszélis; Karbáuskis (Karbowski); Briauna, Resiajnius (Resiajnuj; Rosienie), Ruksznajtis, Beniulis, Stumbras, Ciwiłka, Bałsa, Urba, Rikliks, Terepa, Szarkauskis, Digris, Grigorius, Zakas, Piatkus, Riapszis, Trumpis, Wandis, Szukutis, Dejkus, Neszukutis, Broksza, Kisielus, Piworajtis, Linutis, Jencius...

 

Ariogalos valsčiaus pavardės: Kuczynskis, Wajnors, Dulkis, Tumszas, Windis, Łatwis (Łotyn), Wałuszis, Rakutis, Wałajtis, Kaupas, Dziaugis, Babrauskis, Szopis, Szupinskis, Bułanis, Ługauszis, Kemzura, Wenckus, Tumas, Logia, Gawonas, Pauris, Dulkis, Iwoszka, Szaucziunas, Matijoszius, Gailunas, Gimdrenas, Marcikiauczius, Budreika, Szeris, Kalozis, Jurenas, Tuskenis, Walauga, Kiszkis, Balunas, Stralis, Gudas, Czernius, Samulis, Gražis, Tuczius, Jakubka, Jakubenas, Brazdzionis, Karosas, Bagduszonka, Diewajtis...

 

M. Davainis-Silvestraitis atsiuntė daugybę pavardžių Janui Karlovičiui – kol kas jos atskirai nesuregistruotos ir nesuskaičiuotos.

 

Minėtinos Zarasų ir Ukmergės valsčių pavardės: Bilunas, Jaziunas (Jaṡ), Endrunas (Endrius, Andźej), Kupetis (bróy), Adamanis (Adam), Papaurelis, Staskanis, Lapielis (listuk), Kiszkis (zajęc), Augulis, Kauszpodas, Bałejszis, Kauszakis, Czirunas, Didžgalwis, Arūna, Stasiunas, Matiukas, Neniszkis, Babedas, Matejszis, Szeszelgis, Rauba, Gawenas, Szajnauskas...;Panevėžio valsčiuje užrašytos Łabukas, Smilius, Junonis, Szatenas, Januszonis, Tronowicz, Swienis, Awłasas, Sztarolis, Ƶemcziugas;Zarasų valsčiuje – Kierszulis, Baltrunas, Mogiła, Možilis, Jodakis, Tuczius, Zizas, Kietis, Spiteła, Bornas, Degsnis (wypoliszko), Jodakis (czernooki), Miłaknis (Mitocha?), Kanapa (Kopyto), Brazdilis, Mulwinas, Žiaugra, Starkus, Daukus, Wensławas, Szilinis (borowy), Czepukonis, Tumonis, Sabka, Szebka, Szaulinskas, Czeponis, Łaszas, Dukszta, Nakutis, Tuska, Gasiulis, Medinis, Pirtinis, Plitniks, Wilis, Baronas, Namejkus, Tomaszunas, Gurnikas, Giedris, Wisbaras, Kiepałas, Wesołauskas, Bublis, Jakubonis, Szkleris, Parsziukas, Bałtuszka, Makutenas…;

 

Šiaulių ir Telšių valsčiuose – Szidagis, Dargis, Daukutis, Jukna, Ungiejtis, Warakajtis, Jaresziunas, Peżinis, Tekutis, Legawiczes, Warakajtis, Walutis, Wasztakis, Jaunis, Szidagis, Daukutis, Pejlis, Wirkieta, Grujnius, Smilingis, Lawrutis...

 

Iš pasikartojančių pavardžių minėtina Balczunas... Akivaizdu, kad domėtasi iš tautovardžių kilusiomis pavardėmis: šalia pavardės Latwienas yra prierašas Latwis, łotysz, o pavardė Dauguwiet, Dauguwietis priskirta latvių pavardėms.

 

Į 1886–1887 m. byloje (Rg. Nr. 1135/10-181) aptiktas dar vienas pavardžių sąrašas. Lyginant su ankstesniais, pastarasis jau kitoks: jis rašytas sąsiuvinyje, nurodytos pavardės pateikiamos pagal pirmąją pavardės raidę (žr. 3 pav.).

3 pav. 1886–1887 m. bylos (Rg. Nr. 1135/10–181) lietuvių pavardžių sąrašas

 

Atkreiptinas dėmesys į dvejopą – lenkiškąją ir, matyt, perrašytąją iš rusiškosios – rašybą, plg. Chodkowicz, Chodyka, Chodevič, Chodaškovič, Češejko, Čerkas, Čiž, Čajevič, Daškajtis, Dowkš (imę), Dowgial (imię), Downar (imię), Downarowicz, Dowgirdowicz, Dowgis (imię), Domejko (imię), Dowgowtis, Dowhowicz, Dowgialowicz, Ejsmintowicz, Enejkowicz, Ejdnikojtis, Ejcinajtis, Ejstajtis, Filimonowicz, Fediuškovoč, Fursovič, Gedgont (imię), Jan Gedrojta, Gejtowtowicz, Gimoševič, Girdwojtis, Girstowicz, Golimont, Gid (imię), Girdajtis, Gałčajtis, Godwiad, Galminajtis, Galminowicz, Girdutowicz, Getowt, Girwotajtis, Hajko, Horno, Hromow, Hutorowicz, Habar, Hubinskij, Hirčič, Hurko (imię), Hubar, Huba, Jankajtis, Jancuk, Jawidowicz, Jačewič, Jakutis (imię), Jucewicz, Jurcewicz, Jatwiłojtis, Jurkojtis, Judgajtis, Korman, Kochan, Kononowič, Kotgowaja, Kwietinis, Kumpiew, Koniuch, Miežewicz, Mikutis, Mongirdowicz, Malko, Olžbelajtis, Olenojtis, Oškowicz, Sopieha, Seniuta, Šešuta, Šyška, Sočevič, Wizgirdowič, Wejsmontowič, Witajtis, Wojšwilovič, Witkojtis, Witortajtis, Wizgir (imię), Witkojtis... Kaip matyti, į vieną sąrašą yra patekę ir senieji lietuviški dvikamieniai asmenvardžiai (pavyzdžiui, Dowgial, plg. Daugėla...), ir perdirbtos slaviškos jų formos (Downarowicz, Dowgirdowicz...), ir gudiškos kilmės pavardės (Seniuta, Šešuta...).

 

Neretai prie pavardės nurodoma gyvenamosios vietovė, kurioje yra užrašyta, plg: Augulis (Zwirblenej), Adomenas (Minkunej), Aksamatis (Perdinandowas), Alelunas (Giniatinej), Alejauskas (Giegužej), Aniulis (Kauna pawiete), Aniunas (Pietrasunej), Auksztakalnis (Pagurej), Bagdonas (Stakej), Badiunas (Pumpiszkej), Bakutis (Rasziejniu pawiete), Baleras (Paniewiežas), Balukas (Debejkej), Baranas (Ruzgej), Bernatas (Ignalinas), Bernotonis (Ginatinej), Blekis (Galine), Blinstubas (Urniažej), Borozdas (Parja), Bojarunas (Naujapolis), Braziulis (Juchnaczej), Brožis (Rukszna), Bubienas (Kiaułokej), Budis (Mankunu w.), Bulkauskas (Dikszej), Burbas (Lopinej), Burkauskas (Burnej), Burnejkis (Karklinas), Butkus (Jakutenaj), Wajtajtis (Pabiržu w.), Walukas (Kentej), Warnas (Saratenej), Wasilunas (Medekenej), Wiebris (Raugej), Wejnis (Duburajerej), Wizbaras (Dubiszkej), Wikswa (Widiszkej), Wilunas (Kotlerej), Wikswa (Widinkej), Witkus (Wilkiszkej), Wojtekajtis (Nemajunej), Wajtiłas (Nacrenej), Wonekūnas (Paniewiežis), Gasiūnas (Sauris), Giedwojnis (Ždanej), Giedra (Lajwe), Giburas (Ignalinas), Gipas (Gudanere), Gogielis (Dobejkej), Gražis (Ramaszkanczej), Gribauckas (Gudajerej), Diboris (Lajwe), Daukintienia (Turej), Daukutisienia (Giriałka), Daugwilis (Gasperiszkej), Dowiatas (Klibej), Ƶalenas (Voliszkej), Ƶewerynas (Pomaucze), Ƶukielis (Južyntej), Dyrso (Sakej), Kutra (Radiszkej), Kuncis (Pabiržių walst.), Łaniauskas (Prejbej), Lewinskis (Babieliszkej), Łuksza (Masulenczej), Maželis (Adomiszkej), Marmakas (Plikiszkej), Masiulis (Skerdinie), Matelis (Rasiejnu pawieta), Macionis (Rudej), Mejlus (Owilinia), Mikolunas (Bernunej), Mironas (Wiesieliszkej), Mirskis (Jurkiszkej), Milkus (Momkunu walsties), Miłoszis (Užumiszkej), Mickus (Sałantu walsties), Mintautas (Kwaszej), Monstwilas (Beržej), Neglinskis (Bružej), Mukas (Kaupej), Narkunas (Kalwej), Nartauskas (Romajnej), Niauris (Radejkej), Oksas (Dubej), Paliliunas (Sakelej), Pažura (Parja), Pikelis (Pietrikej), Płaczenis (Bitej), Podris (Motejunej), Poženis (Satkunej), Połajtis (Parawa), Pronukis (Mikszej), Ratautas (Josudej), Radykis (Radykej), Razulis (Užubalej), Ratautas (Josudej), Raczis (Petkunej), Riklis (Bebirej), Satkunas (Bajorej), Siezieniauskas (Lelunej), Skorka (Wilkiszkej), Smietanis (Ustinawa), Stajkunas (Olgonej), Stanianis (Wajniuniszkej), Sugintas (Stungajerej), Sitkauskis (Turej), Syrgiedis (Kotlorej), Teluszis (Kułwertiszkej), Tauteris (Gaczenej), Tumas (Ostupej), Untulis (Priałgava), Urbutis (Ƶiediszkej), Franulis (Bjerwiszkej), Chodasiawieras (Dombrawa), Cirtautas (Lekmienej), Cribas (Nidokej)....

 

Karlovičiaus archyve tokių sąsiuvinių, kuriuose asmenvardžiai pateikiami abėcėlės tvarka, yra bent keletas. Tai rodo, kad vardyno medžiaga buvo ne tik kaupiama, bet ir tvarkoma.

 

1863–1894 m. byloje (Rg. Nr. F1135/10-182–183) kai kurie asmenvardžiai ir vietovardžiai skirstomi nurodant lenkiškuosius jų baigmenis, plg.:

-ejko: Domejko, Rupejko, Ruskejko, Strypejko, Norejko, Dowejko, Matejko;

-old, -olt:Witold, Ryngolt, Giedygold, Giecold;

-ajło, -ieło: Mingajło, Jagieło, Rajło, Ryło;

-but: Narbut, Gimbut, Wiałbut;

-(m)ůnt: Jolmont, Narymunt, Daumont, Milikont;

-owt:Gotowt, Ratowt, Kontowt, Giedgowt, Bitowt(any);

-il:Montwil, Dargwill, Ejewily... ir kt.

 

Akivaizdu, kad tai yra adaptuotos lenkiškos formos asmenvardžių ir vietovardžių, kurie kilę iš senųjų lietuviškų dvikamienių asmenvardžių [8].

 

Palyginti nedaug rasta archyvinės vietovardžių medžiagos. Dažniausiai pateikiama autentiška (gali būti ir tarminė) vietovardžio forma ir adaptuotoji lenkiškoji, plg.: Skóuds, v. Skoudas, Szkady; Vábalei, Vábals, ƶuk, Wobele pl.; Sedà, gen. -ós Siady; Troškenai, pl. Trojkiany; Pakalniszkei, Pokolniszki; Plátelei, Płotele, plátus; Krůpei, Krupie (Krupy); Barsiùkai, Barsiuki (barsuk); Vìlkmergys, gen. -ia; Száulei, Szauliu; Várniei, -ia, Warnie; Páneveƶis, -ƶia...

 

Galimi archyvinės vardyno medžiagos analizės aspektai

 

Sprendžiant iš tuo metu publikuotų lituanistinių publikacijų, autoriui lietuvių vardyno sąrašai, matyt, galėjo būti svarbūs pirmiausia lietuvių kilmės ir istorijos studijoms, nes „dėl savo struktūros bei semantikos archajiškumo lietuvių antroponimija, ypač senieji dvikamieniai asmenvardžiai, neabejotinai yra indoeuropiečių antroponimikos objektas“ [9]. Kita, vertus, ir plika akimi matyti jų slaviškasis sluoksnis, nulemtas Lietuvos istorijos ir paties pavardžių susidarymo proceso [10].

 

To meto mokslo šviesuomenei pateikęs puikų, modernų, sintetinio pobūdžio darbą apie lietuvių kalbą [11], kuriame pateikiama plati lituanistinė mozaikinė panorama iš to meto mitologijos, etimologijos, archeologijos ir kalbos istorijos, Karlovičius onomastiką pirmiausia bandė kelti į aukštesnį lygmenį – „atkratyti“ visokias tuo metu dar sėkmingai gyvavusias pseudomokslines „teorijas“, plg. jo kritikuojamą ir cituojamą Bogušo Klaipėdos kilmės aiškinimą: „Kłajpeda od klump pedey, chwarszą nogi, ze się dawniéj do tego miasteczka piechotą dójść nie mogło, aby nogi w łapciu nie chwarszczyły, dla błota, które otaczało to miasteczko“ [12].

 

Be minėtos studijos, Karlovičius paliko dvi lietuvių onomastikai svarbias publikacijas – straipsnį „Czterysta kilkadziesiąt nazwisk miejsności litewskich“ (1883 m.) ir vos kelių puslapių straipsnelį „Kilka słow o nazwiskach litewskich“ (1887 m.). Jie rodo, kaip kito autoriaus požiūris į lietuvių vardyną.

 

 

Pirmasis išsiskiria nuodugniai ištirta medžiaga. Čia pateikiami net du Karlovičiaus sudaryti sąrašai: tai abėcėlinis šimto lietuviškų žodžių (apeliatyvų) sąrašas ir abėcėlinė su jais sietinų vietovardžių rodyklė, plg.: Garszwinie 43 [13] ir 43. garszwà = roślina kozia stopa, śnitka: Garszwinie marj. wyłk. [14].

 

Čia autorius pasirodo kaip pastabus vardyno medžiagos tyrėjas, sugebantis į vieną sieti įvairių baltų ir slavų kalbų duomenis, plg.: „59. kałnas = góra; pakalnie, podgórze, nizina; Kalniszki kalw. Kolnino marj. Antkalniszki wład. Antokol kalw. wil. Antokolnie marj. Auksztokalnie sejn. kałw. Aukszkalnèj prus. (z opuszczeniem t.). Bèrżkalnis prus. (po niemiecku Birkenberg). Kaukokalnie wład. Kawkokalnie wyłk. Kaukin – kołnialis (t. j. kałnèlis) rosień. Medùkalnej prus. Pìlkanis miasto, po niem. Pilkallen. Pilokalnie kalw. wylk. Piłokalnie troc. Pakàlniszkej gumbin. Pokolniki troc. Użukalnie suw. i wiele innych.“ [15].

 

Straipsnio pradžioje Karlovičius pateikia lietuvių kalbos apeliatyvams būdingus baigmenis, kurie gali būti perkelti į vietų ar asmenų vardus, ir jų lenkiškus atitikmenis, plg:

lietuvių kalbos -inas – kaip lenkų kalbos -isko: aużolas = dąb – aużolinas = dębnik, dąbrowa; akmuò = kamień – akmêninas = kamienisko t. j. Kamienic, kupa kamieni...;

lietuvių kalbos -inis – kaip lenkų kalbos -owy, -ny: galas = koniec, brzeg – galinis = końcowy; gèleżis = żèlazo – żelazny...;

lietuvių kalbos -ija: wiłkas = wilk – wilkija = niby wilkownia, wilkowisko;

lietuvių kalbos -ininkas(-ininkaj) – kaip lenkų kalbos -nik, -arz, -in: darżas = ogród – darżininkas = ogrodnik...;

lietuvių kalbos -ajtis(-ajczej) – kaip lenkų kalbos -ak: Jonajtis = Janiak;

lietuvių kalbos -êlis – kaip lenkų kalbos -ek: sziłas = bór – szilêlis = borek;

lietuvių kalbos -iszkas(-iszkaj, -iszkej) – kaip lenkų kalbos -ski: Lenkas = (Lęch) Polak – lènkiszkas = polski;

lietuvių kalbos -unas – kaip lenkų kalbos -sko, -isko, -ęga, -un (-uny): Grygaluny, Jankuny kaip Grzegorzyska, Janiska [16].

 

Karlovičiaus išnagrinėti pavyzdžiai vertingi ir dėl kitų priežasčių – vietovardžių adaptacijos kitose kalbose dėsningumų, pavyzdžiui, su apeliatyvu bala siejami Balla, Antbalai, Antbole, Dewojbole, Dewobole, Egłobole, Szyłobole, Użbałai... Lietuvių vardyno „perdirbimo“ taisykles pagal rusų kalbos tvarką nustatė ir aprašė Kazimieras Būga [17]. Tik jis tai atliko gerokai vėliau, jau po Karlovičiaus mirties (1911 m.). Šiuo metu jau nuosekliai aprašytas ir ištisas lietuvių asmenvardžių lenkėjimo procesas [18].

 

Ypač vertinga antrajame straipsnyje išdėstyta Karlovičiaus nuostata, kad, pavyzdžiui, pavardės Gudowski, Iłgowski negali būti tiesiogiai kildinamos iš apeliatyvų gudas ar ilgas, o yra kilusios iš asmenvardžių – Gudas, Ilgas ar atitinkamų vietų vardų Gudy, Iłgi ir Iłgow [19]...

 

Iš to, kas pasakyta, jau matyti nemaži Karlovičiaus, kaip onomasto, nuopelnai lietuvių kalbai. Tačiau, kad šis mokslinės veiklos baras būtų išsamiau ištirtas, tikslinga sukurti visiems prieinamą rastų archyvinių duomenų bazę. Surasta archyvinė medžiaga pirmiausia turėtų būti kruopščiai suskaitmeninta ir suregistruota. Tuomet ji galėtų būti lyginama su paties Jano Karlovičiaus publikacijomis. Tiesa, gausybe asmenvardžių nei ankstyvesnėse, nei vėlyvesnėse publikacijose jis nepasinaudojo todėl iš to nelabai bus matyti, kaip savuosius onomastikos rinkinius galėjo vertinti pats autorius.

 

Jano Karlovičiaus sukauptas turtas galėtų būti aktualizuotas įvairioms lingvistinėms reikmėms: pirmiausia jis turėtų būti palygintas su dabartinėse duomenų bazėse turimais duomenimis, nes jau dabar akivaizdu, kad ne visa senoji XIX a. antrosios pusės medžiaga iki šiol išlikusi. Tokia vardyno analizė Lietuvos jau turi tradiciją – Vitalijos Maciejauskienės monografijoje XVIII a. antroponimai skirstomi į turinčius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių ir atitikmenų neturinčius [20].

 

Labai išsamiame „Lietuvių pavardžių žodyne“ neužfiksuoti tokie Karlovičiaus archyve išlikę asmenvardžiai, kaip Bagduszonka (nėra nei su šaknimi Bag-, nei su Bog-) LPŽ I 154, 285; Gabulis, plg. Gãbulas Ppl 2 [21], Rm 6; Gãbulas Kn 2 (10); gal kokia pravardinė, sietina su liet. gabulas „gabalas“ ... LPŽ I 603, plg. Gãbalis,kurio kilmė neaiški) LPŽ I 600; Neszukutis, plg. Nešokutis, Nešukaitis LPŽ II 321; Terepa – Tẽrepas Skdv; Terèpas Grk 2 (3) LPŽ II 1038; Warakajtis (nėra, plg. Varaksas Kn 4; Varakauskas Mrk (2) LPŽ II 1161...

 

 

Kitos pavardės yra išlikusios iki mūsų dienų, tačiau labai retos, plg.: Karlovičiaus Diewajtis ir dabartines formas Dieváitis Ant, Ūd (2)LPŽ I 494; plg. Devaĩtis Krč 5 LPŽ I 487; Karlovičiaus Dubikaltis ir dabartinę Dubìkaltis Jnš 3, Lnkv 2, Pkr 5, Pšl (11) LPŽ I 533; Karlovičiaus Grujnius ir Gruĩnius Als 4, Pln 2 (6);plg. Gruinỹs Šl; Gruĩnis Als 4, Jnš 2, Žr 2 (8) LPŽ I 728;Karlovičiaus Kauszpodas – Káušpadas Km 2, Sv 3, Vžns 2; Kaũšpadas Rdn (8). Plg. Kaušpėdas... LPŽ I 952; Karlovičiaus Logia ir Liogė An, Kur 2, Kvr 2, Tršk, Všn 5 (11) LPŽ II 88; Karlovičiaus Rikliks ir Rìklikas Erž, Jrb 2, Šk (4) LPŽ II 606;Karlovičiaus Wandis irdabartinę Vandỹs Čk LPŽ II 1159...

 

Tiesa, iš kai kurių užrašymų sunku nustatyti buvusį galimą asmenvardžio kamieną, plg. Karlovičiaus Memis ir dabartines formas Memis [22] Klp, Skm (at.), Ut, Vkš 6 (9) LPŽ II 208; Memỹs Mžk, Pp 3 (4) LPŽ II 208; Karlovičiaus Roczis irdabartines Ročis [23] Klp 2, Pn 2 (4) LPŽ II 617; Ročỹs Als, Klp (2), Mžk 16, Pln 5, Sd 2, Skd, Varn 3, (30) LPŽ II 617... Kartais užrašymas nerodo asmenvardžio šaknies balsio kiekybės, plg. Karlovičiaus Bigajło ir Bigaila Trk 3, taip pat Bygaila Lž, Mžk 2, Vkš 2 (5) LPŽ I, 253–254.

 

Tam tikrais atvejais skirtingus kamienus gali lemti nevienodas asmenvardžio adaptacijos laipsnis, plg. abi Karlovičiaus nurodytas formas Ligejkis (Legiejko)...

 

Taigi, autoriui pasukus į leksikografiją, užrašuose likusi vardyno medžiaga nepasinaudota, tačiau amžiams bėgant jos išliekamoji vertė tik auga...

 

Sutrumpinimai

 

Als – Alsė́džiai (Plungės r. savivaldybė)

An – Anykščiaĩ

Ant – Antãlieptė (Zarasų̃ rajono savivaldybė)

Čk – Čẽkiškė (Kaũno r. savivaldybė)

Erž – Er̃žvilkas (Jùrbarko r. savivaldybė)

Grk – Gìrkalnis (Raséinių r. savivaldybė)

Jnš – Jõniškis

Jrb – Jùrbarkas

Klp – Klaĩpėda

Km – Kamajaĩ (Rõkiškio r. savivaldybė)

Kn – Kaũnas

Krč – Krinčìnas (Pãsvalio r. savivaldybė)

Kur – Kurkliaĩ (Anykščių̃ r. savivaldybė)

Kvr – Kavárskas (Anykščių̃ r. savivaldybė)

Lnkv – Linkuvà (Pakrúojo r. savivaldybė)

Mrk – Merkìnė (Varėnõs r. savivaldybė)

Pkr – Pakrúojis

Pln – Plùngė

Pn – Panevėžỹs

Ppl – Papilỹs (Bìržų r. savivaldybė)

Rdn – Raudė́nai (Šiaulių̃ r. savivaldybė)

Rm – Ramýgala (Pãnevėžio r. savivaldybė)

Sd – Sedà (Mažeĩkių r. savivaldybė)

Skd – Skuõdas

Sv – Svėdasaĩ (Anykščių̃ r. savivaldybė)

Šk –Šakiaĩ

Šl – Šiauliaĩ

Trk – Tirkšliaĩ (Mažeĩkių r. savivaldybė)

Tršk – Troškū́nai (Anykščių̃ r. savivaldybė)

Ūd – Ūdrijà (Alytaũs r. savivaldybė)

Varn –Var̃niai (Telšių̃ r. savivaldybė)

Vkš –Viekšniaĩ (Akmẽnės r. savivaldybė)

Všn – Víešintos (Anykščių̃ r. savivaldybė)

Vžns – Výžuonos (Utenõs r. savivaldybė)

Žr – Žarė́nai (Telšių̃ r. savivaldybė)

 

Parengė Danguolė Mikulėnienė

 

Literatūra ir šaltiniai

 

Būga, Kazimieras. Apie lietuvių asmens vardus. – Būga K. Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, p. 201–269.

Karłowicz, Jan. Czterysta kilkadziesiąt nazwisk miejsności litewskich. – Otbitka z Pamiętnika  Fizyjograficznego III,1863, s. 587–589.

Karłowicz, Jan. O języku litewskim, Kraków: w drukarni uniwersytetu Jagiellońskiego, 1875.

Karłowicz, Jan.Kilka słow o nazwiskach litewskich. – Prace filologiczne II, 1887, s. 587–589tt.

Lietuvių kalbos enciklopedija. Antras patikslintas ir papildytas leidimas. Sud. Kazys Morkūnas. Red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008.

LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2. Aut.: Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė,

Aleksandras, Vanagas. Ats. red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.

Rutkowska, Krystyna. Jano Karlowicziaus nuopelnai lietuvių kalbai ir tautosakai. – Naujoji

Romuva, 2011, Nr. 3 (576), p. 2–5.

Sabaliauskas, Algirdas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija. D. 1: Iki 1940 m.Vilnius: Mokslas,

1979, p. 139–140.

Sabaliauskas, Algirdas. Žodžiai keliauja. Kaunas: Šviesa, 1993.

Visuotinė lietuvių enciklopedija 9. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

Zinkevičius, Zigmas. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje.

Vilnius; Mokslas, 1977.

Zinkevičius, Zigmas. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

 

---